Garų kiekį ore riboja aplinkos temperatūra: kuo oras šiltesnis, tuo jis sugeba išlaikyti daugiau vandens garų. Kiekvienai temperatūrai būdingas tam tikras didžiausias garų kiekis, prisotinantis erdvę.
Rasos tašku vadinama temperatūra, kurioje vandens garai ore tampa sočiaisiais. Jei į atmosferą patenka didesnis vandens garų kiekis už tą, kuris prisotina erdvę, tai vandens garai pradeda kondensuotis ir išsiskiria iš oro rasos arba kritulių pavidalu.
Absoliutinio oro drėgnumo kitimas daugiausia priklauso nuo temperatūros. Kylant temperatūrai, didėja garų kiekis ore, todėl absoliutinis drėgnumas vasarą didesnis negu žiemą, o dieną – didesnis negu naktį.
Suspaustas oras tiekiamas į skirtingas oro sistemos vietas, vėsdamas jis kondensuojasi ir keliaudamas pro vamzdynus, įrengimų ir įrankių detales, kai kur surenka, kai kur palieka nuosėdas, apnašas ir teršalus, sukelia koroziją. Atsiradę teršalai ir nuosėdos užkiša filtrus, siaurus, kalibruotus praėjimus oro valdymo įrengimuose ir prietaisuose. Alyvos, vandens ir rūdžių mišinys ženkliai sutrumpina plunžerių, cilindrų, stūmoklių ir k.t. įrengimų tarnavimo laiką.
Galutinis vandens atsiradimo suspausto oro sistemose rezultatas, tai gamybos prastovos, perteklinis remontas, priešlaikinis įrangos ir įrankių susidėvėjimas ir nuolatiniai gedimai. Visa tai lydi brangus remontas.